Trumpai apie homoseksualų partnerystę

Po nesenų tragiškų įvykių Jungtinėse Amerikos Valstijose, viešumon stipriau prasimušė pederastų santuokos tema. Mačiau žmonių palaikančių, mačiau nepalaikančių. Taip pat pasitaikė tokių, kurie yra prieš pederastų santuokas, tačiau nieko blogo nemato jų civilinėje partnerystėje. Šita mano trumpa rašliava yra skirta pastariesiems.

524994_103874519773660_1167697284_n

Protestuotojas prieš homoseksualizmą.

Iš pirmo žvilgsnio gal ir gali pasirodyt, kad nieko blogo, kad šitie žmonės galėtų kažkokiu tai būdu oficialiai susirašyt, juk vis dėl to skyrybų atveju lengviau turtą dalintis, mirties atveju paveldėjimas, o ištikus kokiai nors nelaimei ir papuolus ligoninėn, galėtų pabūt prie savo mylimojo. Net nekalbant apie kažkokias moralines vertybes, dievo įsakymus ar dar kažką panašaus, galima teigti, jog homoseksualizmas iš viso visuomenėje neturi būti toleruojamas ir neturi būti net sudaromos sąlygos pagalvoti, kad tai yra normalus dalykas. Tokio elgesio įteisinimas (kaip ir narkotikų ar bet kurio kito dalyko) demonstruoja, kad toji visuomenė žiūri į tai kaip į normalų dalyką, o ne kaip į nukrypimą. “O kas čia blogo, kad žmonės myli vienas kitą?”, paklaus nupiepęs tolerastėlis. Ogi lytinis elgesys, meilė, šeimos kūrimas yra skirti tam, kad žmonės susilauktų palikuonių ir juos sėkmingai užaugintų. Visuomenė/bendruomenė/valstybė/tauta/rasė turi iš to naudos, nes gauna naujų narių, be kurių paprasčiausiai išnyktų. Tuo tarpu visokie iškrypėliški dalykai kaip pederastija, zoofilija, nekrofilija, pedofilija ir t.t. palikuonių nepagamina. Ne tik, kad nepagamina pats toks elgesys kaip toks, bet dar svarbiau- tai praktikuojančiam asmeniui užima natūralaus lytinio elgesio nišą. Jei draudimo (įstatyminio, ar moralinio, kada žmogus už tai būtų pasmerkiamas ir atstumiamas, nors teisiškai jokių nemalonumų nesulauktų) sąlygomis, jei iškrypėlis slapčiom ir padulkina savo draugelį, šunelį ar taburetę, tai viešumoj vistiek tikriausiai turės žmoną ir vaikų arba greičiausiai bus viengungis, bet nepropaguos savo iškrypimo ir bus potencialiai reproduktyvus. Kitaip sakant visuomenės nuomonėje lytinis aktas bus įsitvirtinęs kaip vyro ir moters santykiai. Tuo tarpu įteisinus, kad ir tą pačią partnerystę, iš karto duodamas signalas, kad seksas gali būt ne tik tarp vyro ir moters, kad partnerius galima rinktis bet kokius ir kad čia viskas gerai, o ne iškrypimas. Ir tada lytinis aktas netenka savo pagrindinės prasmės- kartų kaitos užtikrinimo, ir tampa tik hedonistinių siekių tenkinimo įrankiu. Žinoma, lytinis aktas tarp vyro ir moters palikuonį pagamina toli gražu nevisada. Tačiau tai sustiprina poros santykius, leidžia išreikšt meilę  vienas kitam ir taip potencialiai pagerina augimo sąlygas palikuoniams(jei tai susituokus pora) ir padidina šansą, kad šitie pasidulkinę žmonės toliau vystys santykius, kas yra reikalinga, kad jie apsispręstų ateityje kartu turėt vaikų (čia tokiu atveju jei tai yra dar nesukūrę šeimos jaunuoliai). Tuo tarpu pederastai, užuot reklamavę savo iškrypimus, turėtų pripažint savo sutrikimus ir bandyt siekt išgijimo, arba savo nešvarius reikalus palikt tarp keturių sienų rūsiuose ir išange pradvokusiuose miegamuosiuose.

Ir visgi, juk partnerystė tai dar ne santuoka, juk gal geriau tegu turisi ir į akis nebelenda. Ne. Partnerystė yra tik žingsnelis link santuokos ir įsivaikinimo, kitaip sakant- visiškos normalizacijos. Homopropagandistas neateis į tradicinę konservatyvią visuomenę ir nepareikš „leiskit gėjam tuoktis ir įsivaikint“. Vietoje to, tai daroma palaipsniui keičiant visuomenės nuomonę, stumiant pakantumo ribas tolyn, kol galiausiai į jas įtilps ir siekiamas tikslas. Pederastų atveju, pradžioje apie juos buvo tiesiog pradėta kalbėti, ištraukti keli atvejai, parodyta, jog jie irgi žmonės, buvo pritaikytas neigiamų emocijų nekeliantis pavadinimas „homoseksualai“, prie kurio vėliau buvo prilipdytas iš viso neutralus ir net teigiamą atspalvį turintis (tiksliau turėjęs) „gėjai“ (angl. linksmuoliai). Vėliau pamažu pamažu nuomonė apie juos keitėsi iki tokio lygio, kad viešojoje erdvėje pasisakydamas prieš gėjus būsi išvadintas visokiais negražiais žodžiais. Prasidėjo paradai, kurie skirti nekažkokiam „praidui“ pademonstruot, o tiktai parodyt, kad toje visuomenėje yra tų iškrypėlių ir kad jie aktyviai reiškiasi viešumoje. Partnerystė tai dar vienas žingsnelis. Atrodo beprotiška, kad kažkas tokius dalykus tyčia stumia, bet užuot stebėjęsi kaip taip gali būt, geriau mintyse paskaičiuokim, per kiek metų iš tradicinės visuomenės, kurioje pederastija smerkiama, o ja užsiiminėjantieji atstumiami ir patiria gėdą, beveik galutinai tapome tokia, kurioje pederastija skatinama ir pasisakantieji prieš ją vadinami „piktais homofobais“ ir kitaip gėdinami, net atstumiami, o kovotojai prieš homoseksualizmą paverčiami klounais ir pajuokos objektais(kas galėtų paneigti, kad ryškiausi tokie „kovotojai“ yra tyčia pastatyti tam, kad kompromituotų teisingą reikalą?). Didelės nuolaidos = dideli nuostoliai, mažos nuolaidos = irgi dideli nuostoliai. Jei leidi oponentui žengt žingsnį, tai jis pamažu užima naujas pozicijas, kol galiausiai pats gali net nepastebėt, kaip nužingsniuoja link savo tikslo. Kol ne iki galo viską suprantantys, bet iš esmės geros valios žmonės diskutuoja kuris pritaria ar nepritaria partnerystei, užuot pasakę tvirtą „NE“, tam tikros parazitinės grupuotės trina rankom ir toliau sėkmingai prastuminėja savo tikslus.

10990265_570247836448634_7045548095310914256_n

Homopropagandistas trina rankomis.